-
1 apgniaužti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
2 apimti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
3 apnikti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
4 aprėpti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
5 apsėsti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
6 aptekti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
7 apžergti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
8 apžiaubti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
9 apžioti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
10 pagauti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
11 persmelkti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011) -
12 užgriūti
apimti 1. paimti visa aplinkuiapgniaužti (šnek. Paskutinį kartą jį mačiau, kai laikė apgniaužęs motinos rankas. Sž2011)aprėpti Kiek visko būta, — nei suskaičiuoti, nei aprėpti nebegali, — siūbtelėjo kaip didžiulė banga [...]. Pv)aptekti Virvė buvo per trumpa, todėl vežimo neapteko. Sž2011)apžergti (prk.)apžiaubti (tarm.)apžioti (prk. [...] čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio!... Ipks)2. apie jausmusapnikti (prk.)apsėsti (menk., prk.)pagauti Skuba kaip vaikai, pagauti entuziazmo, nešami laimės, pasišokdami per vieną koją. Ksk)persmelkti Štai kodėl vienam rašytojui visi žmonės atrodė kaip kokie rūmų tarnai — su livrėjomis, persmelkti neaiškios baimės, čia pernelyg išdidūs, čia nusižeminę. Pv)užgriūti (prk. Po susitikimo ją užgriuvo abejonės. Sž2011)
См. также в других словарях:
paimti — paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė I. tr., intr. 1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk… … Dictionary of the Lithuanian Language
velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs … Dictionary of the Lithuanian Language
apžioti — tr. K, Rtr, DŽ, KŽ 1. SD1118, R, MŽ, MŽ214, S.Dauk, D.Pošk, N, M, Š, NdŽ, LzŽ, Kl, Pšl apimti burna, nasrais, snapu: Jis obalio kiek apžiojo, tiek nukando J. Valgiau medų i bitę apžiojau Vdžg. [Šuo] galvą apžioja kačioku ir neša kaip nebegyvą Slm … Dictionary of the Lithuanian Language
toks — toks, ià ( ì Krtn) pron. demons. (3) DŽ, NdŽ, toks, ia ( i) (1) NdŽ, Kbr, tõks, ià ( ì) (4) K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Slm, Kp; H, R, MŽ, Sut, LL251, RtŽ, L, M, toksaĩ DP9, K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DūnŽ, toksai; PK171, SD330,367, SD1180, R, MŽ, Sut, N … Dictionary of the Lithuanian Language
veltui — adv. J.Jabl, Š, Rtr, BŽ20, DŽ, NdŽ, KŽ, veltuĩ [K], Rtr, NdŽ, vel̃tui; Sut, I, N, LL93, MitI21(Rg), BzBkXII79, Amb 1. Sk nemokamai: Už vel̃tui dirbo, o dainavo Jd. Visą dėžę cigarų kareiviai norėjo paimti veltui Plšk. Ar aš jumis vis veltui ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavesti — pavèsti, pàveda, pàvedė K, KŽ; N 1. tr. NdŽ padėti eiti vedant: Blogai [aklam], ir nebus kas pàveda, kai man, viena, išgriūsiu iš lovos, ir gulėk, šitep bus Kpr. Pàvedė vaikai [tėvą], nugriuvo vėl, žiūri, jau pamėlę lūpos Skdt. Apent anam… … Dictionary of the Lithuanian Language
šiurpulys — šiurpulỹs sm. (3b) Sch222, K, FrnW; N, I, M, L žr. 1 šiurpas: 1. Mrj, Dkš, Auk, Ml, Grv, Ds, Kair, Pc, Rz, Ps, Gršl, Skdv, Kv, Grdm Ūžterėjo man par kūną šiurpulỹs nuo išgąsčio J. Šiurpuliaĩ parejo par mane, kaip taip pasakė J. Šiurpulys nuėmė … Dictionary of the Lithuanian Language
žirnis — žìrnis sm. (1) I, KBII69, LsB134, J, K.Būg, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DūnŽ; Lex31, SD65, R, R122, MŽ, MŽ160, Sut, M, LL42, L, ŠT54, ŽŪŽ44, žirnỹs (3) Rod, žìrniai pl. (1) 1. bot. kultūrinis ankštinių šeimos augalas (Pisum): Žirnis… … Dictionary of the Lithuanian Language
apšluoti — apšluoti, ja, àpšlavė tr. Š, Rtr, KŽ; SD225, Sut, N 1. Vkš šluota ar kuo kitu apvalyti: Apšluok aslą J. Jis buvo apšluojęs visą kiemą Plšk. Jin pavalgo, išsišukuoja, nusiprausia, apšluoja tuos namus LKT268(Slč). Išėjai, nė triobų nebuvo kam… … Dictionary of the Lithuanian Language